Galvos danga

Žiediniai antsmilkiniai užkeistais galais. Tokie antsmilkiniai ties smilkiniais iš abiejų galvos pusių buvo segami į vytinę juostą arba tiesiai į nuometėlį. Manoma, kad jie buvo laikomi apsaugos ženklu. Šios formos antsmilkiniais moterys puošdavosi rytų ir vidurio Lietuvoje (Sėliai, Aukštaičiai). Nurodyta antsmilkinių poros kaina.  

Žiediniai antsmilkiniai užkeistais galais. Tokie antsmilkiniai ties smilkiniais iš abiejų galvos pusių buvo segami į vytinę juostą arba tiesiai į nuometėlį. Manoma, kad jie buvo laikomi apsaugos ženklu. Antsmilkiniais moterys puošdavosi rytų ir vidurio Lietuvoje (Sėliai, Aukštaičiai). Ant galvos dangos jie būdavo pritvirtinami net keli, dažniausiai mažėjančia tvarka, skirdavosi žiedų skersmens dydžiu ir puošyba. Antsmilkiniai atkurti pagal radinį iš Aukštadvario, Jiezno r. Nurodyta antsmilkinių poros kaina.  

Žiediniai antsmilkiniai užkeistais galais. Tokie antsmilkiniai ties smilkiniais iš abiejų galvos pusių buvo segami į vytinę juostą arba tiesiai į nuometėlį. Manoma, kad jie buvo laikomi apsaugos ženklu. Antsmilkiniais moterys puošdavosi rytų ir vidurio Lietuvoje (Sėliai, Aukštaičiai). Ant galvos dangos jie būdavo pritvirtinami net keli, dažniausiai mažėjančia tvarka, skirdavosi žiedų skersmens dydžiu ir puošyba. Antsmilkiniai atkurti pagal radinį iš Eikotiškio, Zarasų r., tačiau tokie pat buvo rasti ir pas Sėlius. Nurodyta antsmilkinių poros kaina.  

Žiediniai antsmilkiniai užkeistais galais. Tokie antsmilkiniai ties smilkiniais iš abiejų galvos pusių buvo segami į vytinę juostą arba tiesiai į nuometėlį. Manoma, kad jie buvo laikomi apsaugos ženklu. Antsmilkiniais moterys puošdavosi rytų ir vidurio Lietuvoje (Sėliai, Aukštaičiai). Ant galvos dangos jie būdavo pritvirtinami net keli, dažniausiai mažėjančia tvarka, skirdavosi žiedų skersmens dydžiu ir puošyba. Nurodyta antsmilkinių poros kaina.  

Įvijinis žalvarinis dviejų eilių apgalvis. Apgalvis suvertas iš 22 žalvarinių įvijų ir 11 skiriamųjų plokštelių. Tokie apgalviai buvo dėvimi ant galvos, įvijų eilės eidavo aplink visą galvą, po apačią tikėtina buvo uždedamas nuometėlis iš lino arba vilnonio audinio. Apgalvis prilaikydavo ir papuošdavo nuometėlį. Apgalvio apimtis reguliuojama nuimant dalį įvijų. Tokių ir panašių apgalvių randama Sėlių, Skalvių, Aukštaičių,  Žiemgalių kapinynuose. Apgalvio ilgis 59 cm, plotis 1,5 cm.

Įvijinis žalvarinis dviejų eilių apgalvis. Apgalvis suvertas iš 22 žalvarinių įvijų ir 11 skiriamųjų plokštelių. Apgalviai buvo dėvimi ant galvos, įvijų eilės eidavo aplink visą galvą, po apačią tikėtina buvo uždedamas nuometėlis iš lino arba vilnonio audinio. Apgalvis prilaikydavo ir papuošdavo nuometėlį. Apgalvio apimtis reguliuojama nuimant dalį įvijų. Tokių ir panašių apgalvių randama Sėlių, Skalvių, Aukštaičių,  Žiemgalių kapinynuose. Apgalvio ilgis 61 cm, plotis 2,5 cm.

Rankomis austa galvos juosta, austa vijimo būdu, dekoruota žalvarinėmis įvijomis. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu su žalvarinėmis įvijomis. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu su žalvarinėmis įvijomis. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu su žalvarinėmis įvijomis. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu su žalvarinėmis įvijomis. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu su žalvarinėmis įvijomis. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.

Rankomis austa galvos juosta, austa vijimo būdu, dekoruota žalvarinėmis įvijomis ir apkalėliais. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį. Raštą sudaro geometriniai motyvai. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Trikampiai ruoželiai, taip vadinamos eglutės - amžinybę, ilgaamžiškumą. Galvos juosta bus dekoruota 7 žalvario apkalėliais, 12 mažų žalvario įvijėlių, juostos galai bus dekoruoti 8 žalvario įvijom. Galie pasirinkti juostos spalvą. Ilgis su kuteliais ~130 cm. Plotis ~3,5 cm. Apkalėlio dydis 1,8x1,8 cm.

Rankų darbo natūralaus lino nerta kepurėlė su klevo sėklų formos kabučiais. Kabučiai uždėjus kepurėlę turi būti ties kaktos viduriu / antakiais. Einant kabučiai šiek tiek siūbuoja į šalis ir suteikia visai aprangai ne tik puošnumo, bet ir gyvumo.

Rankų darbo natūralaus lino nerta kepurėlė su žalvariniais kabučiais. Kabučiai uždėjus kepurėlę turi būti ties kaktos viduriu / antakiais. Einant kabučiai šiek tiek siūbuoja į šalis ir suteikia visai aprangai ne tik puošnumo, bet ir gyvumo.

Rankų darbo natūralaus lino nerta kepurėlė su žalvariniais kabučiais. Kabučiai uždėjus kepurėlę turi būti ties kaktos viduriu / antakiais. Einant kabučiai šiek tiek siūbuoja į šalis ir suteikia visai aprangai ne tik puošnumo, bet ir gyvumo.