Žalvario papuošalai

Apskrita kiauraraštė rozetinė septynlapė sagė. Tokio tipo sagės rastos Kuršių, Sėlių, Žiemgalių kapinynuose. Tokio tipo sagės manoma buvo naudojamos papildomam skraisčių ar tunikų papuošimui ir nesegiojamos kasdien, nes tai padaryti nėra itin lengva. Pirmiausia per sagės vidurį buvo ištraukiamas audinys, tada per ištrauktą audinį perveriamas smeigtukas ir audinys traukiamas atgal, kol užsitvirtina. Sagės skersmuo 5 cm.

Pelėdinė sagė, lieta iš žalvario ir puošta lazurito akutėmis. Atkurta pagal pavyzdį ir Klaipėdos r., Andulių. (Kuršiai). Sagė tiks susisegti ne tik marškinius, bet ir skraistę ar tuniką. Ją gali nešioti ir vyrai ir moterys. Sagės ilgis 5,5cm, plotis 5 cm.

Pasaginė žalvarinė sagė aguoniniais galais. Tokio tipo sagės randamos visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje. Sagė atkurta pagal radinį iš  Gintališkės kap., Plungės raj..

Apskrita kiauraraštė žalvarinė sagė su grandinėlėmis ir kabučiais, rasta moters kape. Atkurta pagal IV a. radinį iš Panevėžio r.. Sagė puikiai tiks susisegti skraistei.

Laiptelinė sagė, didelė – plotis 5 cm, ilgis 8 cm. Atkurta pagal I-II a. radinį . Sagė puikiai tiks susisegti vyriškai skraistei.

Kiauraraštė žalvarinė sagė su iškilusiu spurgu per vidurį, didelė - 8 cm skersmens. Atkurta pagal IV a. radinį iš Palangos. Manoma, kad ši sagė anuomet vaizdavo Saulę. Sagė puikiai tiks susisegti skraistei, nes yra masyvi ir labai puošni.

Lankinė ilgakojė, zoomorfinė žalvarinė sagė, didelė – plotis 10 cm, ilgis 13 cm. Atkurta pagal VI a. radinį iš Plinkaigalio kapinyno, Kėdainių r.. Sagė puikiai tiks susisegti vyriškai skraistei.

Žiedinė žalvarinė sagė, nedidelė - 3,5 cm skersmens. Atkurta pagal XIV - XV a. radinį iš Marvelės kapinių (Kaunas). Sagė puikiai tiks susisegti lininius marškinius.

Pasaginė žalvarinė sagė zoomorfiniais galais, nedidelė – 4 cm skersmens. Tokių panašių sagių randama visoje dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Sagė puikiai tiks susisegti lininius marškinius ar tuniką.

Žiedinė žalvarinė sagė, nedidelė - 4 cm skersmens. Atkurta pagal XIII - XIV a. radinį iš Obelių. Originali rasta sagė buvo sidabrinė. Sagė puikiai tiks susisegti lininius marškinius.

Žalvarinė sagė su žmonių veidais kampuose, įmuštais apskritimais išryškinant akis. Sagė mažesnė - 4,5 cm skersmens. Atkurta pagal XIV - XV a. radinį iš Aukštkiemių (Kretingos r.). Sagė priskiriama antropomorfinių papuošalų grupei, vėlyvajam geležies amžiui. Žmogaus atvaizdas Baltų juvelyrikoje pasitaiko labai retai. Viduryje esantis apskritimas su taškeliu galbūt vaizdavo Saulę ar Žvaigždę. Keturi sagės kampai gali reikšti 4 metų laikus (žiemą, vasarą, pavasarį ir rudenį), 4 pasaulio kryptis (pietus, šiaurę, vakarus, rytus), 4 stichijas (orą, vandenį, žemę, ugnį). Sagė puikiai tiks susisegti lininius marškinius.

Pasaginė žalvarinė sagė, vidutinė – 5,5 cm skersmens. Atkurta pagal X – XII a. radinį iš Griežės kapinyno, Mažeikių raj.. Tokio tipo sagėmis mėgo dabintis Kuršiai ir Žemaičiai. Sagė puikiai tiks susisegti tuniką ar skraistę.

Lankinė laiptelinė žalvarinė sagė, vidutinė – 4,5 cm x 4,5 cm. Atkurta pagal VII – VIII a. radinį iš Prūsų ir Jotvingių žemių paribio. Sagė puošta geometriniais ornamentais. Sagė puikiai tiks susisegti vyriškus lininius marškinius arba tuniką.

Kriauraraštė žalvarinė sagė, vidutinė - 5,5 cm skersmens. Atkurta pagal III - IV a. radinį iš Lukomlio (dabartinė Baltarusija). Viduryje įkomponuotas svastikos ženklas, dar kitaip vadinamas Laimos kryžius, Perkūno ženklas - tai saulės, šviesos, gyvybės, derlingumo, sėkmės, laimės, galios, jėgos ir energijos ženklas. Sagė puikiai tiks susisegti tuniką ar skraistę.

Kiauraraštė žalvarinė sagė, vidutinė - 5,5 cm skersmens. Atkurta pagal  radinį iš Žiemgalių teritorijos. Sagės apvalumas simbolizuoja Žemę, Saulę, vidiniame rate yra 12 stulpelių, kurie gali simbolizuoti metų mėnesius. Viduryje įkomponuotas svastikos ženklas, dar kitaip vadinamas Laimos kryžius, Perkūno ženklas - tai saulės, šviesos, gyvybės, derlingumo, sėkmės, laimės, galios, jėgos ir energijos ženklas. Sagė puikiai tiks susisegti tuniką ar skraistę.

Kvadratinė žalvarinė sagė, vidutinė - 5,5 cm skersmens. Tai dažnai naudotas Lietuvių, Aisčių svastikos ženklas. Senovės indoeuropiečiams svastika - kosminis visokeriopos gerovės simbolis. Sanskrito kalba su reiškia 'gerai, gėris' ir yra susijęs su palaima, o asti 'esti, esėti, būti'; žodis suasti sako, maždaug 'būk laimingas, geros sėkmės, tebūnie gėris, tegu bus taip'. Tai - lyg visa ko gero linkėjimas. Sagė puikiai tiks susisegti lininius marškinius, skraistė ar tuniką.