Tautinio kostiumo priedai

Klaipėdos krašto galvajuostė yra išskirtinė kostiumo dalis. Ji pasiūta iš juodo aksomo, dekoruota žėrinčiais stikliniais daugiabriauniais karoliukais ir dailiai prisiūtu atlaso kanteliu. Karoliukų ir kantelio spalva gali būti priderinti prie kostiumo: tamsiai mėlyni, mėlyni, juodi, žali, violetiniai, raudoni, bordo, baklažano spalvos. Galvajuostė atkurta pagal Alfredo Krečmerio piešinį "Lietuvaitės šventadienio drabužiais". Galvos apimtis reguliuojasi rišant gale atlasine juostele. Ši galvos danga papuoš bet kurį Mažosios Lietuvos tautinių drabužių komplektą. https://www.youtube.com/watch?v=o5G3tEVn8Bc https://www.youtube.com/watch?v=5DXnjjC9OrI

Rankų darbo kiauraraščiu siuvinėtais nėriniais kykas, puikiai derės prie Klaipėdietiško kostiumo. Kepurėlė yra atkurta pagal LNM EMO1301, Rytprūsiai pavyzdį. Pakaušio dalyje, dėka įsiūtų juostelių galima reguliuoti kepurėlės dydį. Dedantis kepurėlę jos auselių kampučius reikia truktelėti žemyn ir į priekį, o kepurėlės viršutinę dalį pastumti atgal, kad šiek tiek iš po kepurėlės būtų matomi plaukai. Tokiu būdu, kepurėlė neužkrenta ir nesudaro nereikalingo šešėlio, o veidas atrodo skaistus ir gražiai apgaubtas. https://www.youtube.com/watch?v=08o8wW_WHy0

Trys skarelės kampai gausiai siuvinėti tamsiai mėlynu kryželiu įvairiais gėlių motyvais. Vienas kampas, kurio nesimato dėvint, siuvinėtas kryželiu zigzagine juostele. Skarelė siuvinėta pagal muziejinį pavyzdį iš Tilžės aps.. Ragainė Prūsų Lietuva EMO1207.    

Skarelės kampas išsiuvinėtas rankomis, baltais siūlais, kiauraraščiu. Skarelė išsiuvinėta pagal muziejinį pavyzdį iš Punsko muziejaus.

Drobulė - lietuvininkių pasididžiavimas XIX a. Moterys ja puošdavosi eidamos į bažnyčią, ar per sutuoktuves. Drobulę dėvėjo perlenkiant į tris dalis, kad išsiuvinėjimas kitaip vadinamas perdrobule matytųsi geriausiai. Dekoratyvus moterų apdaras buvo dėvimas ir ant šiltų drabužių. Perdrobulė gausiai siuvinėta per visą ilgį  lapelių raštais, kraštai puošti nėriniais suteikė moters kostiumui išskirtinę prabangą. Galite įsigyti dviejų dydžių.

Žemaitiškos klumpės pasižymėjo smailiomis užriestomis nosimis. Klumpės puoštos raižymo technika augaliniais motyvais. Klumpės pagamintos iš vieno medžio gabalo jį tašant ir skaptuojant. Tai pirmasis apavas kojas saugojęs nuo drėgmės. Klumpės Žemaitijoje paplito XIX a. II p.. Klaipėdos krašte dėvėtos klumpės be užriestų smailių nosių. Klumpės gaminamos pagal užsakymą, tokio dydžio kokio nešiojate įprastus batus. Klumpes pagaminsime ir išsiųsime per 30 kalendorinių dienų. Dėl didesnio kiekio klumpių užsakymo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais būdais.

Kiauraraščiu megztos, baltos medvilninės kojinės. Kojinių ilgis siekia kelius.  

Kiauraraščiu megztos, baltos medvilninės kojinės. Kojinių ilgis siekia kelius.  

Šios riešinės puikiai tiks mėgstantiems ramesnius, organiškus raštus, kurie suteikia reljefą ir atrodo itin subtiliai. Ilgis - 13 cm. Plotis (netempiant) - 16 cm, gali papildomai išsitempti 5 cm. Pagrindo spalva – mėlyna. Karoliukų spalva – melsva, rusvai žali, raudona, rausva, žalsvi. Karoliukų sudėtis – 100% stiklas. Riešinių sudėtis – 100% ypatingai švelni, negraužianti vilna. https://www.youtube.com/watch?v=54lPcsG8xIY

Mėgstamiausias šventadieninis apavas buvo odiniai bateliai su paaukštintu kulnu. Kai kurios moterys tausodamos išeiginius batelius iki bažnyčios eidavo avėdamos naginėmis, o prie šventoriaus persiaudavo į odinius batelius. Odiniai bateliai ypač patogūs, puošti dekoratyvinėmis skylutėmis, su 4 cm kulniuku, užsegami dirželiu, todėl nekrenta nuo kojos net ir intensyviai šokant. Batai gaminami pagal užsakymą, tokio dydžio kokio nešiojate įprastus batus. Batus pagaminsime ir išsiųsime per 30 kalendorinių dienų. https://www.youtube.com/watch?v=1MoGbEPfmSY Dėl didesnio kiekio batų užsakymo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais būdais.

Mėgstamiausias šventadieninis apavas buvo odiniai bateliai su paaukštintu kulnu. Kai kurios moterys tausodamos išeiginius batelius iki bažnyčios eidavo avėdamos naginėmis, o prie šventoriaus persiaudavo į odinius batelius. Odiniai bateliai ypač patogūs, puošti dekoratyvinėmis skylutėmis, su 4 cm kulniuku, užsegami dirželiu, todėl nekrenta nuo kojos net ir intensyviai šokant. Bateliai pasiūti lanksčiu odiniu padu, kas duoda batui elastingumą. Batai gaminami pagal užsakymą, tokio dydžio kokio nešiojate įprastus batus. Batus pagaminsime ir išsiųsime per 30 kalendorinių dienų. https://www.youtube.com/watch?v=1MoGbEPfmSY Dėl didesnio kiekio batų užsakymo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais būdais.

Mėgstamiausias šventadieninis apavas buvo odiniai bateliai su paaukštintu kulnu. Kai kurios moterys tausodamos išeiginius batelius iki bažnyčios eidavo avėdamos naginėmis, o prie šventoriaus persiaudavo į odinius batelius. Odiniai bateliai ypač patogūs, puošti dekoratyvinėmis skylutėmis, su 4 cm kulniuku, suvarstomi, todėl nekrenta nuo kojos net ir intensyviai šokant. Batai gaminami pagal užsakymą, tokio dydžio kokio nešiojate įprastus batus. Batus pagaminsime ir išsiųsime per 30 kalendorinių dienų. Dėl didesnio kiekio batų užsakymo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais būdais. https://www.youtube.com/watch?v=1MoGbEPfmSY

Rankų darbo nertos kepurėlė. Šios kepurėlės paprastai buvo dėvimos po marga arba balta skarele taip, kad kaktos dalyje būtų matomas nertos kepurėlės fragmentas. Tokiu galvos dangos deriniu labai mėgo puoštis Dzūkės, Aukštaitės, Suvalkietės. https://www.youtube.com/watch?v=w-GKeqHC2HU

Rankų darbo nertos kepurėlė. Šios kepurėlės paprastai buvo dėvimos po marga arba balta skarele taip, kad kaktos dalyje būtų matomas nertos kepurėlės fragmentas. Tokiu galvos dangos deriniu labai mėgo puoštis Dzūkės, Aukštaitės, Suvalkietės. Kepurėlę pagal išankstinį užsakymą nunersime per 2-3 savaites. https://www.youtube.com/watch?v=w-GKeqHC2HU

Rankų darbo nertos kepurėlės. Šios kepurėlės paprastai buvo dėvimos po marga arba balta skarele taip, kad kaktos dalyje būtų matomas nertos kepurėlės fragmentas. Tokiu galvos dangos deriniu labai mėgo puoštis dzūkės, aukštaitės, suvalkietės. https://www.youtube.com/watch?v=w-GKeqHC2HU

Maišelis - piniginė tautinio kostiumo dalis, anuomet moterys juos nešiojo susidėti monetas ar kitoms smulkmenoms. Piniginė nerta vašeliu lapo formos su pririštais kuteliais, pamušalas spalvoto brokato, pagal XX a. LNM IM 7946. Jis galimas nešioti su virvele per petį arba veriamas per juostą. Ypatingai tinka prie žemaitiško kostiumo, bet galima dėvėti ir prie kitų regionų.