Rodoma 97–112 iš 391
Aksominis delmono pagrindas išsiuvinėtas rankomis, kryželiu. Siuvinėti aksomą yra labai sudėtinga, dėl paviršiuje esančio pūkelio. Delmonas buvo skirtas smulkiems daiktams susidėti, o mažoms mergaitėms kartais būdavo dovanojamas pirmos komunijos proga. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia žodį „kišenė“. Kai kurie Klaipėdos krašto žmonės sako, jog žodis susideda iš tarmiškai tarimų ir apjungtų žodžių „dėl manęs“. Delmoną išsiuvinėsime per 2-3 savaites nuo apmokėjimo datos.
Aksominis delmono pagrindas išsiuvinėtas rankomis, kryželiu. Siuvinėti aksomą yra labai sudėtinga, dėl paviršiuje esančio pūkelio. Delmonas buvo skirtas smulkiems daiktams susidėti, o mažoms mergaitėms kartais būdavo dovanojamas pirmos komunijos proga. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia žodį „kišenė“. Kai kurie Klaipėdos krašto žmonės sako, jog žodis susideda iš tarmiškai tarimų ir apjungtų žodžių „dėl manęs“.
Aksominis delmono pagrindas išsiuvinėtas rankomis, virvele puoštas karoliukais. Siuvinėti aksomą yra labai sudėtinga, dėl paviršiuje esančio pūkelio. Delmonas buvo skirtas smulkiems daiktams susidėti, o mažoms mergaitėms kartais būdavo dovanojamas pirmos komunijos proga. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia žodį „kišenė“. Kai kurie Klaipėdos krašto žmonės sako, jog žodis susideda iš tarmiškai tarimų ir apjungtų žodžių „dėl manęs“. Delmoną išsiuvinėsime, pasiūsime ir Jums išsiųsime per 3-4 savaites nuo užsakymo apmokėjimo dienos.
Aksominis delmono pagrindas išsiuvinėtas rankomis, virvele. Siuvinėti aksomą yra labai sudėtinga, dėl paviršiuje esančio pūkelio. Delmonas buvo skirtas smulkiems daiktams susidėti, o mažoms mergaitėms kartais būdavo dovanojamas pirmos komunijos proga. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia žodį „kišenė“. Kai kurie Klaipėdos krašto žmonės sako, jog žodis susideda iš tarmiškai tarimų ir apjungtų žodžių „dėl manęs“.
Aksominis delmono pagrindas išsiuvinėtas rankomis, virvele. Siuvinėti aksomą yra labai sudėtinga, dėl paviršiuje esančio pūkelio. Delmonas buvo skirtas smulkiems daiktams susidėti, o mažoms mergaitėms kartais būdavo dovanojamas pirmos komunijos proga. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia žodį „kišenė“. Kai kurie Klaipėdos krašto žmonės sako, jog žodis susideda iš tarmiškai tarimų ir apjungtų žodžių „dėl manęs“.
Aksominis delmono pagrindas išsiuvinėtas rankomis, virvele. Siuvinėti aksomą yra labai sudėtinga, dėl paviršiuje esančio pūkelio. Delmonas buvo skirtas smulkiems daiktams susidėti, o mažoms mergaitėms kartais būdavo dovanojamas pirmos komunijos proga. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia žodį „kišenė“. Kai kurie Klaipėdos krašto žmonės sako, jog žodis susideda iš tarmiškai tarimų ir apjungtų žodžių „dėl manęs“.
Aksominis delmono pagrindas išsiuvinėtas rankomis, virvele. Siuvinėti aksomą yra labai sudėtinga, dėl paviršiuje esančio pūkelio. Delmonas buvo skirtas smulkiems daiktams susidėti, o mažoms mergaitėms kartais būdavo dovanojamas pirmos komunijos proga. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia žodį „kišenė“. Kai kurie Klaipėdos krašto žmonės sako, jog žodis susideda iš tarmiškai tarimų ir apjungtų žodžių „dėl manęs“.
Aksominis delmono pagrindas išsiuvinėtas rankomis, virvele. Siuvinėti aksomą yra labai sudėtinga, dėl paviršiuje esančio pūkelio. Delmonas buvo skirtas smulkiems daiktams susidėti, o mažoms mergaitėms kartais būdavo dovanojamas pirmos komunijos proga. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia žodį „kišenė“. Kai kurie Klaipėdos krašto žmonės sako, jog žodis susideda iš tarmiškai tarimų ir apjungtų žodžių „dėl manęs“.
Aksominis delmono pagrindas išsiuvinėtas rankomis, virvele. Siuvinėti aksomą yra labai sudėtinga, dėl paviršiuje esančio pūkelio. Delmonas buvo skirtas smulkiems daiktams susidėti, o mažoms mergaitėms kartais būdavo dovanojamas pirmos komunijos proga. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia žodį „kišenė“. Kai kurie Klaipėdos krašto žmonės sako, jog žodis susideda iš tarmiškai tarimų ir apjungtų žodžių „dėl manęs“.
Aksominis delmono pagrindas išsiuvinėtas rankomis, virvele. Siuvinėti aksomą yra labai sudėtinga, dėl paviršiuje esančio pūkelio. Delmonas buvo skirtas smulkiems daiktams susidėti, o mažoms mergaitėms kartais būdavo dovanojamas pirmos komunijos proga. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia žodį „kišenė“. Kai kurie Klaipėdos krašto žmonės sako, jog žodis susideda iš tarmiškai tarimų ir apjungtų žodžių „dėl manęs“.
Aksominis delmono pagrindas išsiuvinėtas rankomis, virvele. Siuvinėti aksomą yra labai sudėtinga, dėl paviršiuje esančio pūkelio. Delmonas buvo skirtas smulkiems daiktams susidėti, o mažoms mergaitėms kartais būdavo dovanojamas pirmos komunijos proga. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia žodį „kišenė“. Kai kurie Klaipėdos krašto žmonės sako, jog žodis susideda iš tarmiškai tarimų ir apjungtų žodžių „dėl manęs“.
Mažosios Lietuvos krašto tautinio kostiumo dalis, naudota apjuosti sermėgai. Prabangiai puoštais diržais būdavo susijuosiami viršutiniai drabužiai- daugiausiai sermėgos. Tai buvo turtingųjų valstiečių aprangos dalis. Diržas siuvinėtas rankomis kryželiu. Juodame fone išsiuvinėta stilizuota augalinė kompozicija, kuri ritmiškai kartojasi per visą diržo ilgį. Ją sudaro stambesni ir mažesni gėlių žiedai bei lapeliai ir koteliai. Diržas apsiūtas natūralia oda, papuoštas žalvarine sagtimi. Visas ilgis - 120 cm. Ilgis iki pirmos skylutės - 97 cm. Siuvinėtos dalies ilgis - 82 cm. Plotis – 7,5 cm. Pagrindo spalva – juoda. Siuvinėjimo siūlų spalvos – dviejų atspalvių raudona ir žalia, geltona, mėlyna, žydra, kreminė. Sudėtis – oda, medvilnė.
Mažosios Lietuvos krašto, Suvalkijos arba Žemaitijos regionų tautinio kostiumo dalis, naudota apjuosti sermėgai. Prabangiai puoštais diržais būdavo susijuosiami viršutiniai drabužiai- daugiausiai sermėgos. Paplitę Vidurio, Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje. Tai buvo turtingųjų valstiečių aprangos dalis. Diržas siuvinėtas rankomis kryželiu ant kanvos. Juodame fone išsiuvinėta stilizuota augalinė kompozicija, kuri ritmiškai kartojasi per visą diržo ilgį. Ją sudaro stambesni ir mažesni gėlių žiedai bei lapeliai ir koteliai. Diržas apsiūtas natūralia oda, papuoštas žalvarine sagtimi. Visas ilgis - 129 cm. Ilgis iki pirmos skylutės - 105 cm. Siuvinėtos dalies ilgis - 98 cm. Plotis – 5 cm. Pagrindo spalva – juoda. Siuvinėjimo siūlų spalvos – 2 atspalvių raudona ir žalia, mėlyna, alyvinė, žydra, balta. Sudėtis – oda, medvilnė.
Mažosios Lietuvos krašto ,Suvalkijos arba Žemaitijos regionų tautinio kostiumo dalis, naudota apjuosti sermėgai. Prabangiai puoštais diržais būdavo susijuosiami viršutiniai drabužiai- daugiausiai sermėgos. Paplitę Vidurio, Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje. Tai buvo turtingųjų valstiečių aprangos dalis. Diržas siuvinėtas rankomis kryželiu ant kanvos. Juodame fone išsiuvinėta stilizuota augalinė kompozicija, kuri ritmiškai kartojasi per visą diržo ilgį. Ją sudaro stambesni ir mažesni gėlių žiedai bei lapeliai ir koteliai. Diržas apsiūtas natūralia oda, papuoštas žalvarine sagtimi. Diržą galima užsisakyti pagal išankstinį užsakymą. Gavę Jūsų mokėjimą, diržą išsiuvinėsime ir Jums išsiųsime per 6-7 savaites.
Mažosios Lietuvos krašto ,Suvalkijos arba Žemaitijos regionų tautinio kostiumo dalis, naudota apjuosti sermėgai. Prabangiai puoštais diržais būdavo susijuosiami viršutiniai drabužiai- daugiausiai sermėgos. Paplitę Vidurio, Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje. Tai buvo turtingųjų valstiečių aprangos dalis. Diržas siuvinėtas rankomis kryželiu ant kanvos. Juodame fone išsiuvinėta stilizuota augalinė kompozicija, kuri ritmiškai kartojasi per visą diržo ilgį. Ją sudaro stambesni ir mažesni gėlių žiedai bei lapeliai ir koteliai. Diržas apsiūtas natūralia oda, papuoštas žalvarine sagtimi. Visas ilgis - 122 cm. Ilgis iki pirmos skylutės - 101 cm. Siuvinėtos dalies ilgis - 93 cm. Plotis - 6 cm. Pagrindo spalva – juoda. Siuvinėjimo siūlų spalvos –geltona, oranžinė, mėlyna, dviejų atspalvių raudona ir žalia.
Mažosios Lietuvos krašto ,Suvalkijos arba Žemaitijos regionų tautinio kostiumo dalis, naudota apjuosti sermėgai. Prabangiai puoštais diržais būdavo susijuosiami viršutiniai drabužiai- daugiausiai sermėgos. Tai buvo turtingųjų valstiečių aprangos dalis. Šis diržas atkurtas pagal muziejinį pavyzdį, kuris buvo nešiotas grafo Aleksandro Tiškevičiaus (1864-1945). Įgytas Šarnelės k., Plungės r. sav., Telšių apskr. Diržas siuvinėtas rankomis kryželiu ant kanvos. Mėlyname fone išsiuvinėta stilizuota augalinė kompozicija, kuri ritmiškai kartojasi per visą diržo ilgį. Ją sudaro gėlių žiedai bei lapeliai ir koteliai. Diržas apsiūtas natūralia oda, sagtis turimo diržo metalinė. Visas ilgis - 120 cm. Ilgis iki pirmos skylutės - 102 cm. Siuvinėtos dalies ilgis - 94 cm. Plotis - 6 cm. Pagrindo spalva – mėlyna. Siuvinėjimo siūlų spalvos – rusva, mėlyna, dviejų atspalvių raudona ir žalia, pilkšvai balta.
Rodoma 97–112 iš 391