Tautinio kostiumo priedai

Koralų karoliais labai mėgo puoštis Aukštaitės, Suvalkietės ir Dzūkės. Jie buvo vertinami matyt dėl to, kad į Lietuvą buvo gabenami iš kitų šalių. Tuo tarpu gintaras buvo lengviau prieinamas papuošalas. Karoliai bet kokiam drabužiui suteikia išbaigtumo įspūdį, jis tarsi naujai suskamba visais savo spalvų deriniais. Koralų atspalvis gali būti nuo šviesesnės iki tamsesnės raudonos.

Iš koralų šakelių suverti karoliai. Ilgis - 65 cm. Koralų karoliais labai mėgo puoštis Aukštaitės, Suvalkietės ir Dzūkės. Jie buvo vertinami matyt dėl to, kad į Lietuvą buvo gabenami iš kitų šalių. Tuo tarpu gintaras buvo lengviau prieinamas papuošalas. Karoliai kostiumui suteikia išbaigtumo įspūdį, jis tarsi naujai suskamba visais savo spalvų deriniais. Koralų atspalvis gali būti nuo šviesesnės iki tamsesnės raudonos.

Koralų karoliais labai mėgo puoštis Aukštaitės, Suvalkietės ir Dzūkės. Jie buvo vertinami matyt dėl to, kad į Lietuvą buvo gabenami iš kitų šalių. Tuo tarpu gintaras buvo lengviau prieinamas papuošalas. Karoliai kostiumui suteikia išbaigtumo įspūdį, jis tarsi naujai suskamba visais savo spalvų deriniais. Koralų atspalvis gali būti nuo šviesesnės iki tamsesnės raudonos.

Rankomis austa juosta, austa aparatinio audimo staklėmis, kurios automatiškai kilnoja reikiamą raštą. Tokiu būdu išausti rombų ir kryžių raštai. Juosta atkurta pagal muziejinį eksponatą iš Alytaus rajono. Juostos ilgį moterims ar mergaitėms galima koreguoti nugaroje, sulenkiant ir užtvirtinant dalį per ilgos juostos. Vyrams ir berniukams juostos ilgis reguliuojamas surišant kilpą. Moterys ir mergaitės juostas rišdavo po liemene, priekyje, viduryje prijuostės, juostos galai lygiuodavo su prijuostės apačia. Vyrai ir berniukai juostas rišdavo po liemene šone, taip pat ant sermėgos, juostos galai siekdavo kelius. https://www.youtube.com/watch?v=HVnLdyJBlEc https://www.youtube.com/watch?v=17gs1OIcQd8

Rankomis austa juosta, austa aparatinio audimo staklėmis, kurios automatiškai kilnoja reikiamą raštą. Tokiu būdu išausti rombų, kryžių ir stogelių raštai. Juosta atkurta pagal muziejinį eksponatą iš Gudžių km. Bukaučiškių apyl., Daugų rajono. Juostos ilgį moterims ar mergaitėms galima koreguoti nugaroje, sulenkiant ir užtvirtinant dalį per ilgos juostos. Vyrams ir berniukams juostos ilgis reguliuojamas surišant kilpą. Moterys ir mergaitės juostas rišdavo po liemene, priekyje, viduryje prijuostės, juostos galai lygiuodavo su prijuostės apačia. Vyrai ir berniukai juostas rišdavo po liemene šone, taip pat ant sermėgos, juostos galai siekdavo kelius. https://www.youtube.com/watch?v=17gs1OIcQd8 https://www.youtube.com/watch?v=HVnLdyJBlEc

Rankomis austa juosta, austa aparatinio audimo staklėmis, kurios automatiškai kilnoja reikiamą raštą. Tokiu būdu išausti rombų, kryžių ir stogelių raštai. Juosta atkurta pagal muziejinį eksponatą iš Daškonių km. , Daugų rajono. Juostos ilgį moterims ar mergaitėms galima koreguoti nugaroje, sulenkiant ir užtvirtinant dalį per ilgos juostos. Vyrams ir berniukams juostos ilgis reguliuojamas surišant kilpą. Moterys ir mergaitės juostas rišdavo po liemene, priekyje, viduryje prijuostės, juostos galai lygiuodavo su prijuostės apačia. Vyrai ir berniukai juostas rišdavo po liemene šone, taip pat ant sermėgos, juostos galai siekdavo kelius. https://www.youtube.com/watch?v=17gs1OIcQd8 https://www.youtube.com/watch?v=HVnLdyJBlEc

Kaišytinė juosta, austa  rankiniu būdu. Lininiame dugne iškaišyti tradiciniai gėlių raštai. Tokiomis plačiomis juostomis kostiumą puošdavo dzūkės, rišdamos jas ant languotų, ramių spalvų ir raštų prijuosčių. https://www.youtube.com/watch?v=17gs1OIcQd8

Rinktinė juosta, austa ant rėmelio rankiniu būdu. Lininiame dugne po vieną išrinkti ir iškelti į viršų vilnoniai rašto siūlai ir reikalingi dugno siūlai, maždaug 1500 kartų peršautas ataudas, tada 1500 kartų primušta su balana ir išlygintas kraštas. Tokiu būdu išrinkti ir išausti eglučių raštai. Eglutė kartais vadinama „laimės šluotele“ reiškė apsaugą nuo blogio, laimės palinkėjimą, nemirtingumą, nes ji amžinai žaliuojantis medis. Juosta atkurta pagal muziejinį eksponatą iš nežinomos vietovės, bet juostos raštai ir plotis atitinka Dzūkijos regioną. https://www.youtube.com/watch?v=17gs1OIcQd8  

Moterys juostas rišdavo po liemene, priekyje, viduryje prijuostės, juostos galai lygiuodavo su prijuostės apačia. Juostos ilgį galima koreguoti nugaroje, sulenkiant ir užtvirtinant dalį per ilgos juostos. https://www.youtube.com/watch?v=17gs1OIcQd8

Juosta atkurta pagal 1870 metų muziejinį eksponatą iš Alytaus rajono. Moterys juostas rišdavo po liemene, priekyje, viduryje prijuostės, juostos galai lygiuodavo su prijuostės apačia. Juostos ilgį galima koreguoti nugaroje, sulenkiant ir užtvirtinant dalį per ilgos juostos. https://www.youtube.com/watch?v=17gs1OIcQd8

Juosta atkurta pagal muziejinį eksponatą esantį Punsko muziejuje. Moterys juostas rišdavo po liemene, priekyje, viduryje prijuostės, juostos galai lygiuodavo su prijuostės apačia. Juostos ilgį galima koreguoti nugaroje, sulenkiant ir užtvirtinant dalį per ilgos juostos. https://www.youtube.com/watch?v=17gs1OIcQd8

Juosta atkurta pagal muziejinį eksponatą iš Alytaus rajono. Moterys juostas rišdavo po liemene, priekyje, viduryje prijuostės, juostos galai lygiuodavo su prijuostės apačia. Juostos ilgį galima koreguoti nugaroje, sulenkiant ir užtvirtinant dalį per ilgos juostos. https://www.youtube.com/watch?v=17gs1OIcQd8

Juosta atkurta pagal muziejinį eksponatą iš Merkinės. Moterys juostas rišdavo po liemene, priekyje, viduryje prijuostės, juostos galai lygiuodavo su prijuostės apačia. Juostos ilgį galima koreguoti nugaroje, sulenkiant ir užtvirtinant dalį per ilgos juostos. https://www.youtube.com/watch?v=17gs1OIcQd8  

Rinktinė juosta, austa ant rėmelio rankiniu būdu. Lininiame dugne po vieną išrinkti ir iškelti į viršų vilnoniai rašto siūlai ir reikalingi dugno siūlai, maždaug 1500 kartų peršautas ataudas, tada 1500 kartų primušta su balana ir išlygintas kraštas. Tokiu būdu išrinkti ir išausti eglučių raštai. Eglutė kartais vadinama „laimės šluotele“ reiškė apsaugą nuo blogio, laimės palinkėjimą, nemirtingumą, nes ji amžinai žaliuojantis medis. Juosta atkurta pagal muziejinį eksponatą iš nežinomos vietovės, bet juostos raštai ir plotis atitinka Dzūkijos regioną. https://www.youtube.com/watch?v=17gs1OIcQd8

Rankų darbo nerta kepurėlė su nertomis ilgomis auselėmis. Šios kepurėlės paprastai vienos arba po marga skarele taip, kad kaktos dalyje būtų matomas nertos kepurėlės fragmentas, o auselės kabotų priekyje. Tokiu galvos dangos deriniu labai mėgo puoštis Dzūkės. Kepurėlė nerta pagal Trakų raj. nertos kepurėlės formą.

Rankomis austa ir apkutuota, vientisai languota ir ypač šilta gobtinė skara. Skara išausta pagal muziejinį pavyzdį iš Žalvarnių k., Kaišiadorių r. Anais laikais turėti didelę šiltą skarą buvo prestižo reikalas, jos labai tausotos ir vertintos kaip išeiginis rūbas. Šilta skara siausdavosi ant bet kokio rūbo, ji tapo neatsiejama moters įvaizdžio dalimi. Moterys, kurios neturėjo nei vienos skaros buvo laikomos neturtingomis, nes storos vilnonės skaros buvo labai brangios. Skarą galime nešioti sulenkus trikampiu arba stačiakampiu, tada apgobti pečius ir susegti smeigtuku patinkančioje vietoje, kad dėvėti būtų patogiau. Smeigtuką reiktų įsigyti papildomai.