Skareles merginos dažniausiai rišosi po smakru, moterys pakaušyje. Bet galima rišti ir pateiktu būdu. Tokiu būdu galima rišti ir paprastą baltą skarelę.
Baltos medvilninės kiauraraščiu siuvinėtos skarelės buvo nešiojamos visoje Lietuvos teritorijoje.* Merginos tokias skareles dažniausiai rišosi po smakru, moterys pakaušyje. Bet galima rišti ir pateiktu būdu.
Žemaitijoje aptinkama ir pačių gražiausių baltų medvilninių kiauraraščiu siuvinėtų skarelių: jos būdavo rišamos po smakru ir 19 amžiaus paskutiniame ketvirtyje dėvėtos tiek moterų, tiek merginų. Įdomu, kad net šiuose palyginti vėlyvuose rankdarbiuose žemaitės liko ištikimos įpročiai nesilaikyti griežto ornamento pasikartojimo: priešingi skarelės kampai visada siuvinėti skirtingais raštais.**
Klaipėdos krašto vėlyvuoju laikotarpiu skarelės buvo baltos siuvinėtos baltu kiauraraščiu, ar spalvotu kryžiuku, keturiuose kampuose, jas surišdavo po smakru.**
Aukštaitiškos baltu kiauraraščiu siuvinėtos skarelės pavyzdys yra pateiktas knygoje „Lietuvių tradiciniai ir tautiniai drabužiai tekstilė, grafika, tapyba”, 2017 m.. Skarelė dėvėta Pabiržės sen. Biržų r. sav..
Suvalkietiškų siuvinėtų skarelių pavyzdžių galima rasti knygoje „Lietuvių liaudies moterų drabužiai, 18 a. pab. – 20 a. pr.“, 1974 m.. Viena skarelė yra iš Šakių r., Griškabūdžio apyl., Šunkarių k., 19 a. 2 pusė ir kita skarelė iš Šakių apsk., 19 a. 2 pusė.
19 a. gale medvilnines šventadienines skareles dzūkės taip pat, kaip ir kituose rajonuose, siuvinėdavo baltais siūlais. Siuvinėdavo paprastai du kampus: vieną ryšėdavo viršuje vieną sekmadienį, kitą – kitą.***
*“ Knyga „Lietuvių liaudies menas. Drabužiai“, 1974 m.
** Knyga „Lietuvių tautinis kostiumas“, 2006 m.
*** Knyga „Lietuvių liaudies moterų drabužiai, 18 a. pab. – 20 a. pr.“, 1974 m.