Žemaitiška skara surišta remiantis vaizdine medžiaga pateikta knygose „Lietuvių liaudies menas”, 1974 m. ir „Lietuvių tautinis kostiumas”, 2006 m. Anot tautinio kostiumo tyrinėtojų – merginos skareles rišosi labiau po smakru, moterys pakaušyje. 19 a. 2 pusėje greta languotų žičkinių skarelių buvo dėvimos baltos medvilninės skarelės, siuvinėtos baltais siūlais kiauraraščiu. Jų raštai artimi aukštaičių, dzūkių bei užnemuniečių panašioms skarelėms. Baltų medvilninių skarelių priešingus kampus siuvinėjo kiauraraščiu skirtingais ornamentais, nes vieną sekmadienį eidamos į bažnyčią lenkė vienu kampu į viršų, kitą sekmadienį – kitu, taip atrodydavo kad turi dvi skareles. Vaizdo medžiagoje rodoma itin gausiai baltais siūlais kiauraraščiu siuvinėta skarelė. O aplink visą dantytą skarelės kraštą driekiasi gausus augalinių raštų kiauraraštis siuvinėjimas, o vienas skarelės kampas dekoruotas puošnia gėlių kompozicija. Skarelė išsiuvinėta pagal muziejinį pavyzdį iš Plungės r., Šateikių apyl., Rūdaičių k..