Skarelės užrišimas su krašto papuošimu: pabruvėliu, bindoliku, brinda, antkakčiu.

Šiaurinėje ir rytinėje Dzūkijos dalyje moterys ryšėjo skareles ir nertas kepurėles, kykus. Prie jų rišosi antkakčius pasiūtus iš suklostyto audinio, įvairiaspalvių juostelių, pinikėlių, papuoštus stiklo karoliukais, šilkinėmis roželėmis, kaspinėliais, galionėliais, blizgučiais, įvairiaspalvių siūlų pluošteliais. Išeigai virš kyko ar užrišto aplink galvą antkakčio paprastai būdavo gobiamasi balta ar spalvota naminio audimo ar fabrikine skarele. Informacijos šaltinis knyga „Lietuvių tradiciniai ir tautiniai drabužiai tekstilė, grafika, tapyba”, 2017 m..

Aukštaitijoje skarelės kartais būdavo puošiamos antkakčiais ( brindomis, pabruvėliais), kurie imitavo puošnų po skara dėvimo kyko kraštą. 19 a. pab. puošnus klostinys ( brinda) būdavo prisiuvamas prie atskiros juostelės ir pririšamas prie skarelės priekinio krašto. Informacijos šaltinis knyga „Lietuvių tautinis kostiumas“, 2006 m..

Suvalkija. Drauge su skarelėmis dėvėti antkakčiai, imituojantys puošnųjį po skarele nešioto kyko kraštą. Suvalkiečių antkakčiai ar kykų pakraščiai padaryti ypač kruopščiai: dažnai suvarstyti iš biserio, klostyti iš smulkiais karoliukais apsiūtų kaspinėlių, apsiūti adata išpintomis mažomis kilpelėmis. Informacijos šaltinis knyga „Lietuvių tautinis kostiumas“, 2006 m..

Vaizdo medžiagoje užrišta balta lininė skarelė 110×110 cm ir karnietas (svočios galvos papuošalas), atkurtas remiantis muziejiniu eksponatu LDM LA-1120 iš Daugų, Daugų sen., Alytaus r. sav.. Informacijos šaltinis knyga „Lietuvių tradiciniai ir tautiniai drabužiai tekstilė, grafika, tapyba”, 2017 m..

Jei buvo dekoruotas tik kraštas audinio, tuomet nedekoruota dalis buvo slepiama po skarele, skarelę rišant ant viršaus.