Klaipėdos krašto moteriškas vėlyvojo laikotarpio tautinis kostiumas KKLP3

Aprašymas

Marškinių rankogaliai ir perpetės siuvinėti kryželiu, mašininiu siuvinėjimu, tamsiai mėlynais siūlais. Marškiniai užsegami sagutėmis, platūs, plačiomis rankovėmis, su perpetėmis ir pažasties įduru. Marškiniai siuvinėti pagal muziejinį pavyzdį iš Klaipėdos krašto. Marškinių sudėtis – 100% linas.

Trumpa rankomis austo audinio liemenė apvedžiota dekoratyvine juostele, liemenės pamušalas lininis. Liemenė  užsegama kabliukais, o šonuose yra palikta medžiagos išleidimui, kad liemenę būtų galima pritaikyti prie kintančių kūno formų. Liemenės anuomet atliko ne tik viršutinio drabužio, bet ir liemenėlės funkciją. Būtent iš liemenės, kuri ilgainiui tapo apatiniu rūbu ir yra kildinamos liemenėlės. Liemenės sudėtis – išorinis audinys 65% vilna, 35% medvilnė, vidinis audinys – 100% linas.

Klaipėdos kr. rankomis medinėmis staklėmis austas sijonas. Sijonas atrodo itin prabangiai dėl vėlyvajam laikotarpiui būdingo plisavimo. Plisuoti sijonai buvo dėvimi tik Klaipėdos krašte. Perkeliant dvi sagutes, sijono juosmenį galima koreguoti (+/- 10 cm). Sijono sudėtis – 65% vilna, 35% medvilnė.

Rekomenduojame kostiumą užsisakyti su pasijoniu, nes jis veikia kaip kondicionierius ir yra malonus liesti. Pasijonio apačioje pridurtas audinio raukinys, taip vadinamas  „kvalbonas“, kurio apačia puošta nėriniais. Pasijonis užrišamas priekyje baltais medvilniniais raišteliais ir dėl to yra lengvai reguliuojamu juosmeniu. Visuomet labai smagu pokštauti šiek tiek pakeliant viršutinį sijoną ir taip parodant apatinio sijono grožį. Pasijonio sudėtis – 50% medvilnė, 50% poliesteris.

Rankinio audimo, išilgadryžė vėlyvojo laikotarpio Mažosios Lietuvos krašto prijuostė. Ant tamsiai mėlyno dugno išausti įvairių spalvų išilginiai raštai. Prijuostės apimtis reguoliuojama ant medvilninės juostelės, taigi tiks bet kokiai liemens apimčiai. Prijuostės sudėtis – 65% vilna, 35% medvilnė.

Rinktinė šimtarštė juosta, austa ant rėmelio rankiniu būdu. Tokiu būdu išrinkti ir išausti įvairiausi raštai. Juosta atkurta pagal muziejinį eksponatą iš Klaipėdos krašto. Juostos sudėtis – 40% linas, 60% vilna.

Aksominis delmono pagrindas išsiuvinėtas rankomis, kryželiu. Siuvinėti aksomą yra labai sudėtinga, dėl paviršiuje esančio pūkelio. Delmonas buvo skirtas smulkiems daiktams susidėti, o mažoms mergaitėms kartais būdavo dovanojamas pirmos komunijos proga. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia žodį „kišenė“. Kai kurie Klaipėdos krašto žmonės sako, jog žodis susideda iš tarmiškai tarimų ir apjungtų žodžių „dėl manęs“. Delmono sudėtis – 50% medvilnė, 50% poliesteris.

Dėl didesnio kiekio kostiumų įsigijimo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais  būdais.

Liemenės, sijono, prijuostės, juostos ir delmono priežiūra

Negalima skalbti.

Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C. Lyginti iš vidinės pusės.

 Galimas cheminis valymas.

Marškinių ir apatinio sijono priežiūra

Skalbimas rankomis. Rekomenduojama 30-40°. Skalbiant rekomenduojama įdėti spalvas sugeriantį skalbimo lapelį, jei marškiniai turi spalvotų įaudimų arba siuvinėjimų.

 Galima skalbti skalbimo mašinoje šaltame vandenyje. Gaminys skalbiamas ne aukštesnėje nei 30°C temperatūroje itin švelnia skalbimo programa. Skalbiant rekomenduojama drabužį įdėti į skalbimo maišelį, kad neišsipešiotų siuvinėtos dalys (jei tokių yra). Skalbiant įdėti spalvas sugeriantį skalbimo lapelį, jei marškiniai turi spalvotų įaudimų arba siuvinėjimų.

 Negalima džiovinti džiovyklėje.

Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C. Lyginti iš vidinės pusės. Lyginti dar ne iki galo išdžiuvusius marškinius, bet ne šlapius. Lyginti naudojant garus.

 Negalima balinti.

 Galimas cheminis valymas.

Papildoma informacija