Suvalkietiškas Kapsės moters tautinis kostiumas KS4

Aprašymas

Marškinių apykaklė, perpetės, rankogaliai ir krūtinėlė siuvinėti rankomis, baltais augaliniais raštais (gėlytėm, lapeliais). Marškiniai siuvinėti pagal muziejinį eksponatą iš Kuodžių k., Šakių sen., Šakių r. sav.
Lininiai marškiniai anuomet nešioti platūs, tunikinio sukirpimo, su perpetėmis, plačiomis lengvai apkritusiomis rankovėmis. Marškinių sudėtis – 100% linas.

Liemenės medžiaga– rankinio audimo vilna, lino pamušalas. Kapsės nešiojo ilgesnes liemenes su platėjančiais skverneliais. Svarbu paminėti, kad liemenė siuvama taip, kad ją būtų galima pritaikyti prie kintančių kūno formų. Liemenės šonuose yra palikta medžiagos išleidimui.
Liemenės anuomet atliko ne tik viršutinio drabužio, bet ir liemenėlės funkciją. Būtent iš liemenės, kuri ilgainiui tapo apatiniu rūbu ir yra kildinamos liemenėlės. Liemenės sudėtis – išorinis audinys 65% vilna, 35% medvilnė, vidinis audinys – 100% linas.

Vilnonis rankinio audimo sijonas, gausiai rauktas nugaros pusėje, dėl to priekyje ties juosmeniu nesipučia ir išlaiko figūros proporcijas. Perkeliant dvi sagutes, sijono juosmenį galima koreguoti (+/- 10 cm). Sijono apačia su pamušimu, kuris apsaugo nuo susidėvėjimo. Sijone taip pat yra lengvai prieinama vidinė kišenė, svarbiausiems daiktams įsidėti. Anuomet moterys dėvėdavo net po kelis sijonus, tokiu būdu suformuodamos itin pūsto sijono siluetą. Eidamos pirmąjį (viršutinį) sijoną keliose vietose pakaišydavo, tokiu būdu demonstruodamos antrąjį. Sijono sudėtis – 65% vilna, 35% medvilnė.

Tam, kad sijoną nešioti būtų komfortiškiau labai rekomenduojame įsigyti ir pasijonį, kuris veikia kaip kondicionierius ir yra malonus liesti. Pasijonio sudėtis – 50% medvilnė, 50% poliesteris.

Rankinio audimo kaišytinė prijuostė. Suvalkijos, Kapsų regiono. Prijuostė puošta lelijų ir kitais augaliniais raštais. Prijuostės apimtis reguliuojama ant medvilninės juostelės, taigi tiks bet kokiai liemens apimčiai. Prijuostės sudėtis – 65% vilna, 35% medvilnė.

Rinktinė juosta, austa ant rėmelio rankiniu būdu. Tokiu būdu išrinktos ir išaustos eglutės ir ožkanagučiai, žalčiukai, kryželiai. Kryžius simbolizuoja ugnį, Saulę, apsaugą, globą, gerus linkėjimus, darną, palaiminimą, užmezgimą. Žalčiukas  – gyvybingumo, nemirtingumo, atsinaujinimo, sveikatos, laimės ir mirusiųjų globos ženklas. Abu galai atitinka vyrišką ir moterišką pradą, vasarą ir žiemą, saulę ir mėnulį ir pan. Eglutė kartais vadinama „laimės šluotele“ reiškė apsaugą nuo blogio, laimės palinkėjimą, nemirtingumą, nes ji amžinai žaliuojantis medis. Juosta atkurta pagal 1870 m. muziejinį eksponatą iš Marijampolės rajono. Juostos sudėtis – 40% linas, 60% vilna.

Dėl didesnio kiekio kostiumų įsigijimo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais  būdais.

Liemenės, sijono, prijuostės, juostos priežiūra

Negalima skalbti.

Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C. Lyginti iš vidinės pusės.

 Galimas cheminis valymas.

Marškinių ir apatinio sijono priežiūra

Skalbimas rankomis. Rekomenduojama 30-40°. Skalbiant rekomenduojama įdėti spalvas sugeriantį skalbimo lapelį, jei marškiniai turi spalvotų įaudimų arba siuvinėjimų.

Galima skalbti skalbimo mašinoje šaltame vandenyje. Gaminys skalbiamas ne aukštesnėje nei 30°C temperatūroje itin švelnia skalbimo programa. Skalbiant rekomenduojama drabužį įdėti į skalbimo maišelį, kad neišsipešiotų siuvinėtos ar įaustos dalys (jei tokių yra). Skalbiant įdėti spalvas sugeriantį skalbimo lapelį, jei marškiniai turi spalvotų įaudimų arba siuvinėjimų.

 Negalima džiovinti džiovyklėje.

Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C. Lyginti iš vidinės pusės. Lyginti dar ne iki galo išdžiūvusius drabužius, bet ne šlapius. Lyginti naudojant garus.

 Negalima balinti.

 Galimas cheminis valymas.

Papildoma informacija