Rodoma 481–496 iš 871
Moteriška skraistė, kurios dvi trumpesnės kraštinės apkutuotos vilnoniais siūlais, o likusios trys kraštinės dekoruotos priderinta rankų darbo vytine juostele. Skraistė pasiūta su kapišonu, kuris ne tik puikiai atrodys, bet ir šildys. Kaina nurodyta tik skraistės. Papildomai rekomenduojame įsigyti sąsagas, smeigtuką arba sagę. Jomis skraistę galėsite susisegti arba prisegti prie tunikos. Tokiu būdu bus ir šilta ir patogu judėti, nes skraistė nekris nuo pečių.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometrinis motyvas, rombas . Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Juostą pagal išankstinį užsakymą nuausime per 2-3 savaites nuo užsakymo dienos.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas, kryžius ir eglė. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas, kryžius, žaltys ir eglė. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio. Žaltys senovės baltams buvo šventas gyvūnas, manoma, kad jis galėjo būti žynių luomo ženklu.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas, kryžius, ir eglė. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: kryžius, rombas ir eglė. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: žaltys, kryžius ir eglė. Žaltys senovės baltams buvo šventas gyvūnas, manoma, kad jis galėjo būti žynių luomo ženklu. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio.
Rankų darbo nertos kepurėlė. Šios kepurėlės paprastai buvo dėvimos po marga arba balta skarele taip, kad kaktos dalyje būtų matomas nertos kepurėlės fragmentas. Tokiu galvos dangos deriniu labai mėgo puoštis Dzūkės, Aukštaitės, Suvalkietės. https://www.youtube.com/watch?v=w-GKeqHC2HU
Rankų darbo nertos kepurėlė. Šios kepurėlės paprastai buvo dėvimos po marga arba balta skarele taip, kad kaktos dalyje būtų matomas nertos kepurėlės fragmentas. Tokiu galvos dangos deriniu labai mėgo puoštis Dzūkės, Aukštaitės, Suvalkietės. Kepurėlę pagal išankstinį užsakymą nunersime per 2-3 savaites. https://www.youtube.com/watch?v=w-GKeqHC2HU
Rankų darbo nertos kepurėlės. Šios kepurėlės paprastai buvo dėvimos po marga arba balta skarele taip, kad kaktos dalyje būtų matomas nertos kepurėlės fragmentas. Tokiu galvos dangos deriniu labai mėgo puoštis dzūkės, aukštaitės, suvalkietės. https://www.youtube.com/watch?v=w-GKeqHC2HU
Rankų darbo natūralaus lino nerta kepurėlė su klevo sėklų formos kabučiais. Kabučiai uždėjus kepurėlę turi būti ties kaktos viduriu / antakiais. Einant kabučiai šiek tiek siūbuoja į šalis ir suteikia visai aprangai ne tik puošnumo, bet ir gyvumo.
Rodoma 481–496 iš 871