Visos prekės

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas, kryžius, ir eglė. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio. Juostą išausime per 2-3 savaites nuo apmokėjimo datos.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: kryžius, rombas ir eglė. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Juostą išausime per 2-3 savaites nuo apmokėjimo datos.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: žaltys, kryžius ir eglė. Žaltys senovės baltams buvo šventas gyvūnas, manoma, kad jis galėjo būti žynių luomo ženklu. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio.

Rankų darbo nertos kepurėlė. Šios kepurėlės paprastai buvo dėvimos po marga arba balta skarele taip, kad kaktos dalyje būtų matomas nertos kepurėlės fragmentas. Tokiu galvos dangos deriniu labai mėgo puoštis Dzūkės, Aukštaitės, Suvalkietės. https://www.youtube.com/watch?v=w-GKeqHC2HU

Rankų darbo nertos kepurėlė. Šios kepurėlės paprastai buvo dėvimos po marga arba balta skarele taip, kad kaktos dalyje būtų matomas nertos kepurėlės fragmentas. Tokiu galvos dangos deriniu labai mėgo puoštis Dzūkės, Aukštaitės, Suvalkietės. Kepurėlę pagal išankstinį užsakymą nunersime per 2-3 savaites. https://www.youtube.com/watch?v=w-GKeqHC2HU

Rankų darbo nertos kepurėlės. Šios kepurėlės paprastai buvo dėvimos po marga arba balta skarele taip, kad kaktos dalyje būtų matomas nertos kepurėlės fragmentas. Tokiu galvos dangos deriniu labai mėgo puoštis dzūkės, aukštaitės, suvalkietės. https://www.youtube.com/watch?v=w-GKeqHC2HU

Rankų darbo natūralaus lino nerta kepurėlė su klevo sėklų formos kabučiais. Kabučiai uždėjus kepurėlę turi būti ties kaktos viduriu / antakiais. Einant kabučiai šiek tiek siūbuoja į šalis ir suteikia visai aprangai ne tik puošnumo, bet ir gyvumo.

Rankų darbo natūralaus lino nerta kepurėlė su žalvariniais kabučiais. Kabučiai uždėjus kepurėlę turi būti ties kaktos viduriu / antakiais. Einant kabučiai šiek tiek siūbuoja į šalis ir suteikia visai aprangai ne tik puošnumo, bet ir gyvumo.

Rankų darbo natūralaus lino nerta kepurėlė su žalvariniais kabučiais. Kabučiai uždėjus kepurėlę turi būti ties kaktos viduriu / antakiais. Einant kabučiai šiek tiek siūbuoja į šalis ir suteikia visai aprangai ne tik puošnumo, bet ir gyvumo.

Rankų darbo natūralaus lino nerta kepurėlė.

Maišelis - piniginė tautinio kostiumo dalis, anuomet moterys juos nešiojo susidėti monetas ar kitoms smulkmenoms. Piniginė nerta vašeliu lapo formos su pririštais kuteliais, pamušalas spalvoto brokato, pagal XX a. LNM IM 7946. Jis galimas nešioti su virvele per petį arba veriamas per juostą. Ypatingai tinka prie žemaitiško kostiumo, bet galima dėvėti ir prie kitų regionų.  

Fabrikinio audimo lininis, lygaus audinio nuometas, tradicinių aukštaitiškų raštų. Nuometo galai siuvinėti mašina skirtingais raštais ir papuošti nėriniu. Nuometais Aukštaitijoje galvas puošdavo ištekėjusios moterys. Pirmas nuometas ar nuometėlis merginai buvo rišamas vestuvių metu. Moterims dainuojant dainas, mergina buvo nuometuojama ir taip palydima į moters gyvenimą.   https://www.youtube.com/watch?v=aNH62h_uvlg  

Rankinio audimo medvilninis, lygaus audinio nuometas, tradicinių aukštaitiškų raštų. Nuometo galuose įausti raudoni dimų raštai. Nuometais Aukštaitijoje galvas puošdavo ištekėjusios moterys. Pirmas nuometas ar nuometėlis merginai buvo rišamas vestuvių metu. Moterims dainuojant dainas, mergina buvo nuometuojama ir taip palydima į moters gyvenimą. Nuometo ilgis 360 cm, plotis 58 cm. https://www.youtube.com/watch?v=aNH62h_uvlg

Aukštaitijoje buvo dėvima archajiškiausia moters galvos danga - balti nuometai. Rankinio audimo iškilmingiausias galvos apdangalas buvo tradicinių aukštaitiškų raštų su rankomis apsiūtais galais. Nuometais Aukštaitijoje galvas puošdavo ištekėjusios moterys. Pirmasis nuometas merginai buvo rišamas vestuvių metu. Moterims dainuojant dainas, mergina buvo nuometuojama ir taip palydima į moters gyvenimą. Ši tradicija gyvavo iki XXa. pradžios. Nuometo ilgis 360 cm, plotis 58 cm.   https://www.youtube.com/watch?v=aNH62h_uvlg  

Aukštaitijoje buvo dėvima archajiškiausia moters galvos danga - balti nuometai. Rankinio audimo iškilmingiausias galvos apdangalas buvo tradicinių aukštaitiškų raštų su rankomis apsiūtais galais. Nuometais Aukštaitijoje galvas puošdavo ištekėjusios moterys. Pirmasis nuometas merginai buvo rišamas vestuvių metu. Moterims dainuojant dainas, mergina buvo nuometuojama ir taip palydima į moters gyvenimą. Ši tradicija gyvavo iki XXa. pradžios. Nuometas nuaustas pagal pavyzdžius iš Gyvakarų k. Kupiškio r. Nuometėlio ilgis 180 cm, plotis 58 cm. https://www.youtube.com/watch?v=aNH62h_uvlg

Baltas stačiakampio formos nuometėlis, kuris dedamas ant galvos ir ant jo užrišama vytinė galvos juosta arba žalvarinis apgalvis. Platesnė kraštine dedama aplink veidą, siauresnės kraštinės lieka šonuose. Galvos juosta apjuosiama aplink galvą ties kaktos viduriu ir užrišama gale. Toks galvos apdangalas suteikia puošnumo ir iškilmingumo visam kostiumui.