Visos prekės

Prieš mezgant riešines karoliukai suveriami ant siūlo tam tikra tvarka. Tuomet mezgant išmezgamas raštas. Jei suveriant karoliukus padaroma klaida, tuomet riešinės išardomos, karoliukai suveriami teisingai ir vėl mezgama. Plotis (netempiant) - 16 cm gali papildomai išsitempti apie 5-8 cm. Ilgis - 17,5 cm. Riešines XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje nešiojo visi – vyrai, moterys, vaikai. Tuo metu tai buvo ypač madinga aprangos detalė, kuri dar ir šildė. Šiuo metu riešinės vėl dėvimos ne tik prie tautinio kostiumo, bet ir kasdien, kaip itin puošni aprangos detalė. https://www.youtube.com/watch?v=54lPcsG8xIY

Prieš mezgant riešines karoliukai suveriami ant siūlo tam tikra tvarka. Tuomet mezgant išmezgamas raštas. Jei suveriant karoliukus padaroma klaida, tuomet riešinės išardomos, karoliukai suveriami teisingai ir vėl mezgama. Plotis (netempiant) - 16 cm gali papildomai išsitempti apie 5-8 cm. Ilgis - 17,5 cm. Riešines XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje nešiojo visi – vyrai, moterys, vaikai. Tuo metu tai buvo ypač madinga aprangos detalė, kuri dar ir šildė. Šiuo metu riešinės vėl dėvimos ne tik prie tautinio kostiumo, bet ir kasdien, kaip itin puošni aprangos detalė. https://www.youtube.com/watch?v=54lPcsG8xIY

Prieš mezgant riešines karoliukai suveriami ant siūlo tam tikra tvarka. Tuomet mezgant išmezgamas raštas. Jei suveriant karoliukus padaroma klaida, tuomet riešinės išardomos, karoliukai suveriami teisingai ir vėl mezgama. Plotis (netempiant) - 16 cm gali papildomai išsitempti apie 5-8 cm. Ilgis - 17,5 cm. Riešines XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje nešiojo visi – vyrai, moterys, vaikai. Tuo metu tai buvo ypač madinga aprangos detalė, kuri dar ir šildė. Šiuo metu riešinės vėl dėvimos ne tik prie tautinio kostiumo, bet ir kasdien, kaip itin puošni aprangos detalė. https://www.youtube.com/watch?v=54lPcsG8xIY

Prieš mezgant riešines karoliukai suveriami ant siūlo tam tikra tvarka. Tuomet mezgant išmezgamas raštas. Jei suveriant karoliukus padaroma klaida, tuomet riešinės išardomos, karoliukai suveriami teisingai ir vėl mezgama. Plotis (netempiant) - 16 cm gali papildomai išsitempti apie 5-8 cm. Ilgis - 17,5 cm. Riešines XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje nešiojo visi – vyrai, moterys, vaikai. Tuo metu tai buvo ypač madinga aprangos detalė, kuri dar ir šildė. Šiuo metu riešinės vėl dėvimos ne tik prie tautinio kostiumo, bet ir kasdien, kaip itin puošni aprangos detalė. https://www.youtube.com/watch?v=54lPcsG8xIY

Prieš mezgant riešines karoliukai suveriami ant siūlo tam tikra tvarka. Tuomet mezgant išmezgamas raštas. Jei suveriant karoliukus padaroma klaida, tuomet riešinės išardomos, karoliukai suveriami teisingai ir vėl mezgama. Plotis (netempiant) - 16 cm gali papildomai išsitempti apie 5-8 cm. Ilgis - 17,5 cm. Riešines XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje nešiojo visi – vyrai, moterys, vaikai. Tuo metu tai buvo ypač madinga aprangos detalė, kuri dar ir šildė. Šiuo metu riešinės vėl dėvimos ne tik prie tautinio kostiumo, bet ir kasdien, kaip itin puošni aprangos detalė. https://www.youtube.com/watch?v=54lPcsG8xIY

Pasaginė žalvarinė sagė daugiakampiais galais, dekoruotais svastikomis. Tokio tipo sagės randamos visų Baltų genčių kapavietėse, skiriasi tik jų dydis. Daugiakampio galo dekoras kartais būna kitoks, pvz. apskritimas ir taškas viduryje arba be dekoro. Didesnė sagė puikiai tiks susisegti tuniką ar skraistę, mažesnė - marškinius.

Pasaginė žalvarinė sagė suktu lankeliu ir atriestais galais. Tokio tipo sagės randamos visų Baltų genčių kapavietėse, skiriasi tik jų dydis. Didesnė sagė puikiai tiks susisegti tuniką ar skraistę, mažesnė - marškinius.

Pasaginė žalvarinė sagė aguoniniais galais, šiek tiek suktu (tardiruotu) lankeliu, dekoruota ranteliais. Tokio tipo sagės randamos visų Baltų genčių kapavietėse, skiriasi tik jų dydis, dekoro detalės. Didesnė sagė puikiai tiks susisegti tuniką ar skraistę, mažesnė - marškinius.

Apskrita kiauraraštė rozetinė septynlapė sagė. Tokio tipo sagės rastos Kuršių, Sėlių, Žiemgalių kapinynuose. Tokio tipo sagės manoma buvo naudojamos papildomam skraisčių ar tunikų papuošimui ir nesegiojamos kasdien, nes tai padaryti nėra itin lengva. Pirmiausia per sagės vidurį buvo ištraukiamas audinys, tada per ištrauktą audinį perveriamas smeigtukas ir audinys traukiamas atgal, kol užsitvirtina. Sagės skersmuo 5 cm.

Pelėdinė sagė, lieta iš žalvario ir puošta lazurito akutėmis. Atkurta pagal pavyzdį ir Klaipėdos r., Andulių. (Kuršiai). Sagė tiks susisegti ne tik marškinius, bet ir skraistę ar tuniką. Ją gali nešioti ir vyrai ir moterys. Sagės ilgis 5,5cm, plotis 5 cm.

Pasaginė žalvarinė sagė aguoniniais galais. Tokio tipo sagės randamos visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje. Sagė atkurta pagal radinį iš  Gintališkės kap., Plungės raj..

Apskrita kiauraraštė žalvarinė sagė su grandinėlėmis ir kabučiais, rasta moters kape. Atkurta pagal IV a. radinį iš Panevėžio r.. Sagė puikiai tiks susisegti skraistei.

Laiptelinė sagė, didelė – plotis 5 cm, ilgis 8 cm. Atkurta pagal I-II a. radinį . Sagė puikiai tiks susisegti vyriškai skraistei.

Kiauraraštė žalvarinė sagė su iškilusiu spurgu per vidurį, didelė - 8 cm skersmens. Atkurta pagal IV a. radinį iš Palangos. Manoma, kad ši sagė anuomet vaizdavo Saulę. Sagė puikiai tiks susisegti skraistei, nes yra masyvi ir labai puošni.

Lankinė ilgakojė, zoomorfinė žalvarinė sagė, didelė – plotis 10 cm, ilgis 13 cm. Atkurta pagal VI a. radinį iš Plinkaigalio kapinyno, Kėdainių r.. Sagė puikiai tiks susisegti vyriškai skraistei.

Žiedinė žalvarinė sagė, nedidelė - 3,5 cm skersmens. Atkurta pagal XIV - XV a. radinį iš Marvelės kapinių (Kaunas). Sagė puikiai tiks susisegti lininius marškinius.