Rodoma 753–768 iš 875
Be kaklaskarės vyrai į viešumą neidavo ir paprastai jų turėdavo bent keletą. Puošni vedusio vyro skarelė buvo kiekvienos žmonos garbės reikalas. Jas vyrai mėgo itin spalvingas ir dėvėjo visuose etnografiniuose regionuose. Kartu tai buvo visada laukiam dovana iš vyro pusės. Paprastai vyrai dėvėdavo marškinius be apykaklės ir kaklaskares rišdavo ant viršaus įvairiausiais būdais. Kaklaskarės krašto spalva nurodo kokia spalva matosi tarp margų raštų, kitaip tariant tai kaklaskarės dugno spalva, ji šiek tiek skiriasi nei nuotraukoje. https://www.youtube.com/watch?v=AQJ2yb-pA50
Be kaklaskarės vyrai į viešumą neidavo ir paprastai jų turėdavo bent keletą. Puošni vedusio vyro skarelė buvo kiekvienos žmonos garbės reikalas. Jas vyrai mėgo itin spalvingas ir dėvėjo visuose etnografiniuose regionuose. Kartu tai buvo visada laukiam dovana iš vyro pusės. Paprastai vyrai dėvėdavo marškinius be apykaklės ir kaklaskares rišdavo ant viršaus įvairiausiais būdais. Kaklaskarės krašto spalva nurodo kokia spalva matosi tarp margų raštų, kitaip tariant tai kaklaskarės dugno spalva. https://www.youtube.com/watch?v=AQJ2yb-pA50
Be kaklaskarės vyrai į viešumą neidavo ir paprastai jų turėdavo bent keletą. Puošni vedusio vyro skarelė buvo kiekvienos žmonos garbės reikalas. Jas vyrai mėgo itin spalvingas ir dėvėjo visuose etnografiniuose regionuose. Kartu tai buvo visada laukiam dovana iš vyro pusės. Paprastai vyrai dėvėdavo marškinius be apykaklės ir kaklaskares rišdavo ant viršaus įvairiausiais būdais. Kaklaskarės krašto spalva nurodo kokia spalva matosi tarp margų raštų, kitaip tariant tai kaklaskarės dugno spalva. https://www.youtube.com/watch?v=AQJ2yb-pA50
Be kaklaskarės vyrai į viešumą neidavo ir paprastai jų turėdavo bent keletą. Puošni vedusio vyro skarelė buvo kiekvienos žmonos garbės reikalas. Jas vyrai mėgo itin spalvingas ir dėvėjo visuose etnografiniuose regionuose. Kartu tai buvo visada laukiam dovana iš vyro pusės. Paprastai vyrai dėvėdavo marškinius be apykaklės ir kaklaskares rišdavo ant viršaus įvairiausiais būdais. Kaklaskarės krašto spalva nurodo kokia spalva matosi tarp margų raštų, kitaip tariant tai kaklaskarės dugno spalva. https://www.youtube.com/watch?v=AQJ2yb-pA50
Be kaklaskarės vyrai į viešumą neidavo ir paprastai jų turėdavo bent keletą. Puošni vedusio vyro skarelė buvo kiekvienos žmonos garbės reikalas. Jas vyrai mėgo itin spalvingas ir dėvėjo visuose etnografiniuose regionuose. Kartu tai buvo visada laukiam dovana iš vyro pusės. Paprastai vyrai dėvėdavo marškinius be apykaklės ir kaklaskares rišdavo ant viršaus įvairiausiais būdais. Kaklaskarės krašto spalva nurodo kokia spalva matosi tarp margų raštų, kitaip tariant tai kaklaskarės dugno spalva. https://www.youtube.com/watch?v=AQJ2yb-pA50
Liemenės pamušalas lininis. Liemenė užsegama sagomis , su kišenėmis. Liemenės šonuose yra palikta medžiagos išleidimui, kad liemenę būtų galima pritaikyti prie kintančių kūno formų. Visos liemenės medžiagos yra iš natūralios vilnos audinių. Galite pasirinkti audinį iš kurio pasiūsime tokio pat modelio liemenę. Kolektyvams taikome nuolaidas. Dėl didesnio kiekio liemenių įsigijimo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais būdais.
Liemenės pamušalas lininis. Liemenė užsegama sagomis, su kišenėmis. Liemenės šonuose yra palikta medžiagos išleidimui, kad liemenę būtų galima pritaikyti prie kintančių kūno formų. Visos liemenės medžiagos yra iš natūralios vilnos audinių. Galite pasirinkti audinį iš kurio pasiūsime tokio pat modelio liemenę. Kolektyvams taikome nuolaidas. Dėl didesnio kiekio liemenių įsigijimo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais būdais.
Liemenės pamušalas lininis. Liemenė užsegama sagomis, su kišenėmis. Liemenės šonuose yra palikta medžiagos išleidimui, kad liemenę būtų galima pritaikyti prie kintančių kūno formų. Visos liemenės medžiagos yra audžiamos rankinėmis medinėmis staklėmis iš natūralios vilnos siūlų. Galite pasirinkti audinį iš kurio pasiūsime tokio pat modelio liemenę. Kolektyvams taikome nuolaidas. Dėl didesnio kiekio liemenių įsigijimo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais būdais.
Sermėga siuvama iš vilnonio audinio su natūralaus lino pamušalu. Sermėgos nugara ir šonai klostuoti. Sermėga su kišenėmis. Ilgis iki pusės blauzdų. Tokio tipo sermėgos buvo dėvimos Aukštaitijoje. Kolektyvams taikome nuolaidas. Dėl didesnio kiekio sermėgų įsigijimo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais būdais.
Sermėga siuvama iš storo milo - vilnos audinio su natūralaus lino pamušalu. Pasiuvimas ir puošyba pagal ČDM E 1860. Būdinga Aukštaitijos ir Suvalkijos regionams. Sermėgą pagal Jūsų išmatavimus pasiūsime per 4-5 savaites nuo išmatavimų gavimo dienos. Detalius nurodymus kaip išsimatuoti atsiųsime el. paštu. Dėl didesnio kiekio kostiumų įsigijimo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais būdais.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir eglė. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: kryžius, žaltys ir eglė. Žaltys senovės baltams buvo šventas gyvūnas, manoma, kad jis galėjo būti žynių luomo ženklu. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: žaltys, kryžius ir eglė. Žaltys senovės baltams buvo šventas gyvūnas, manoma, kad jis galėjo būti žynių luomo ženklu. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: kryžius, žaltys ir eglė. Žaltys senovės baltams buvo šventas gyvūnas, manoma, kad jis galėjo būti žynių luomo ženklu. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio.
Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: kryžius, rombas ir eglė. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Juosta nupinsime per 2-3 savaites nuo apmokėjimo datos.
Trinyčiai tai plačios paskirties kasdienai ar išeigai vilkėtas viršutinis drabužis. Juos vasarą vilkdavosi ant marškinių, o darganotą rudenį ar žiemą ant sermėgos ar kailinių. Trinyčių sukirpimas visais laikais atitiko sermėgos sukirpimą ir kito pagal madą. Dažnai trinyčiai buvo siuvami su klostėmis nugaroje. Sermėgą pagal Jūsų išmatavimus pasiūsime per 4-5 savaites nuo išmatavimų gavimo dienos. Detalius nurodymus kaip išsimatuoti atsiųsime el. paštu. Trinytis dryžuotas su kišenėmis ir klostėmis nugaroje atkurtas pagal XIX a. LNM EMO 1405. Kolektyvams taikome nuolaidas. Dėl didesnio kiekio sermėgų įsigijimo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais būdais.
Rodoma 753–768 iš 875